A. S. Nausėda: tokie žmonės gali menkinti partijos reputaciją
G. Kimbrienė prisiminė ir pačio A. S. Nausėdos tapimo LVŽS nariu aplinkybes, net nesvarstant jo kandidatūros skyriuje, o nuleidžiant sprendimą „iš viršaus". S. Gvildžio nuotr.
Pokyčių krečiamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Šilutės skyrius atsikratė politikų, kuriems rajono žmonės suteikė pasitikėjimo mandatą atstovauti jiems rajono valdyme. Redakcijos žiniomis, penkiems politikams neatnaujinta anksčiau sustabdyta narystė ir siekiama juos išbraukti iš duomenų bazės registro. Ar tai demokratinių procesų pasekmė, ar besąlygiška kova dėl valdžios rajono partiniame skyriuje? Pamėginkime į tai pažvelgti iš šalies.
Naujieji „valstiečiai“ atsisako rajono valdžios
Naujasis LVŽS Šilutės skyriaus pirmininkas, netolimoje praeityje atstovavęs šilutiškiams Seime, Alfredas Stasys Nausėda telefonu patvirtino, kad susirinkime buvo priimtas kolektyvinis sprendimas dėl narystės partijoje neatnaujinimo Genovaitei Kimbrienei, Virgilijui Pozingiui, Lijanai Jagintavičienei, Edgarui Padimanskui ir Sigitui Majui. Taip pat kreiptasi į LVŽS vadovybę dėl šių asmenų išbraukimo iš Teisingumo ministerijos duomenų bazės registro.
„Kadangi atskirų valdžioje esančių politikų veiksmai visuomenėje kelia susirūpinimą, tai matome žiniasklaidoje, todėl manome, kad tokie žmonės gali menkinti partijos reputaciją“, – teigė A. S. Nausėda telefonu. - „Todėl kolegialiai nusprendėme neišskirti nė vieno ir jų narystės nebeatnaujinti“. Kažkokios konkrečios priežasties, konkretiems asmenims skyriaus pirmininkas neįvardino. Taip pat jis nekomentavo tos aplinkybės apie rinkėjų simpatijas šiems penkiems politikams.
O skaitytojams priminsime Vyriausios rinkimų komisijos skelbiamus statistinius duomenis. 3 219 - tiek pirmumo balsų bendrai surinko išvyti iš partijos politikai. Daug ar mažai, čia galime svarstyti įvairiai. Tik skaičiai byloja, kad LVŽS Šilutės skyriui rinkimuose pasitikėjimą išreiškė vos 2 678 rinkėjai. Palyginę šiuos skaičius, galime matyti, kokio potencialo atsisakė naujasis skyriaus pirmininkas. Savo požiūrį dėl rinkėjų išreikštos paramos valstiečių atstovams A. S. Nausėda komentuoti atsisakė. „Mes ir nepretenduojame į jų mandatus“, – pareiškė politikas. Tačiau galiojanti rinkimų praktika byloja, kad mandatas suteikiamas pirmiausia žmogui, o ne politinei partijai. Todėl kaip ir nėra šansų pretenduoti į tuos mandatus.
Beje, mūsų žiniomis, A. S. Nausėda buvo aršus V. Pozingio oponentas ir kaltino pastarąjį dėl prastų rezultatų Seimo rinkimuose, kuriuose jam nepavyko antrąkart iškovoti mandato. Šis kaltinimas ir buvo pagrindinis argumentas dėl Šilutės skyriaus paleidimo, kuriam nepritarė daugiau nei trečdalis LVŽS tarybos. Tačiau, jei prisiminsime praėjusius Seimo rinkimus, A. S. Nausėdos štabe aktyviai dirbo L. Jagintavičienė, kuri buvo „skalpuojama“ ankstesnėje skyriaus valdyboje dėl to, kad dirba Seimo nario A. S. Nausėdos padėjėja. Tačiau ir šiai politikei po permainų vietos taip pat nebeliko. Atsisakius A. S. Nausėdai nuo šių motyvų komentarų, galime tik spėlioti, kokia „juoda katė“ perbėgo tarp jų. Tačiau apie tai geriausiai papasakotų pati L. Jagintavičienė.
Politikų vieninga nuomonė
O ką mano buvę LVŽS Šilutės skyriaus nariai, sudarę aktyvo branduolį? Pirmiausia pakalbinome žinomą ne tik rajone, bet ir už jo ribų, gydytoju urologu dirbantį Edgarą Padimanską. Pirmą kadenciją einantis Tarybos nario pareigas politikas šį sprendimą pavadino politiniu susidorojimu. „Nepadariau nieko blogo, todėl manau, kad tai asmeninių interesų siekis politinėje kovoje dėl valdžios politinėje organizacijoje“, – teigė E. Padimanskas, palinkėdamas A. S. Nausėdai: „Galėtų būti atviresnis visuomenei, nes jo komentarai spaudai skiriasi nuo realių veiksmų“.
Ilgametė LVŽS Šilutės skyriaus pirmininkė Genovaitė Kimbrienė žinią apie mėginimą ją pašalinti iš partijos narių pavadino „nesveiko žmogaus mąstysena“. Kaip teigė telefonu politikė, ji turi padėkas ir sveikinimus už aktyvią veiklą ir nuo LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, ir nuo buvusio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, nesuteikta galimybė dalyvauti ir teikti paaiškinimus. „Nėra sprendime jokios motyvacijos, gal žmonės sergantys yra?“, – stebėjosi G. Kimbrienė.
Politikė mananti, kad toks sprendimas, kuriame nėra motyvacijos, neturėtų būti patvirtintas partijos aukštesnio valdymo organo sprendimais. Be to G. Kimbrienė prisiminė ir paties A. S. Nausėdos tapimo LVŽS nariu aplinkybes, net nesvarstant jo kandidatūros skyriuje, o nuleidžiant sprendimą „iš viršaus“.
Ko verta tavo politika, Alfredai?
„Atleido už akių - net nepakvietė į posėdį, kuriame buvo svarstomas mano narystės atnaujinimo klausimas. Iki šiol ir nesulaukiau paaiškinimo. Nesuprantu - ką padariau, ar ko nepadariau. Beveik 10 metų stengiausi dirbti skyriaus labui. Būtų įdomu sužinoti, kur padaryta klaida, kad ateityje jos nekartočiau. Toks sprendimas - skaudus, bet jis parodė, ką reiškia draugystė politikoje - žodžiai nuo darbų skiriasi. Alfredas man vis kartodavo: „Ko verta politika, jei turi išsižadėti savo draugų, bendražygių, bendraminčių. Taigi, tai ko ji verta, Alfredai?“, – sprendimą komentavo Tarybos narė L. Jagintavičienė.
Kandidatavęs į Šilutės rajono savivaldybės merus ir garbingai metęs pirštinę oponentams, Tarybos narys Sigitas Majus teigė: „Man kylas vienas klausimas „kodėl“ ir daugiau neturiu ką komentuoti“. Trumpoje politiko frazėje galime išgirsti ir nustebimo, ir nuoskaudų, ir sumišimo jausmų paletę, būdingą žmogui, kuris jaučiasi išduotas ir pamestas. Tarsi veido rankšluostis, į kurį ką tik nusivalė mėšlinas kojas...
Ypač įdomus ir nuoširdus komentaras buvo išgirstas iš ilgamečio Šilutės skyriaus „valstiečio“ ir faktinio vadovo, administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. Politikas nevyniojo žodžių į vatą ir įvardino visą esamą situaciją nemokšiškumu ir nekompetencija. V. Pozingis teigė, kad „buvo pažeistos visos partijos nario teisės, pažeisti įstatai tokiu sprendimu, „kurį reikėtų bent jau pagrįsti, tai parodo žmogaus nemokšiškumą, ir man su tokiu žmogumi viešumoje bendrauti būtų gėda“.
V. Pozingis pažymėjo, kad A. S. Nausėda į partiją atėjo vedinas troškimo tapti Seimo nariu ir skyrius jam padėjo pasiekti šį tikslą. „Dabar jo kaltinimai dėl prastų rinkimų rezultatų yra nepagrįsti jokiais skaičiais, norint patekti antrai kadencijai į Seimą, reikėjo pačiam daugiau dirbti“, – teigė administracijos direktorius.
Vertindamas dabartinį sprendimą, su kuriuo jis nesutinka, V. Pozingis teigė, kad nori sulaukti LVŽS tarybos sprendimo, kad galėtų įvertinti pašalinimo iš partijos motyvus ir nuspręsti tolimesnius veiksmus šioje situacijoje.
Valdžios „užgrobimas“ partijos skyriuje
Apibendrinant ankstesnę informaciją apie situaciją LVŽS Šilutės skyriuje, apie kurią jau buvo rašoma ne kartą, taip pat pridėjus pasisakymus ir vertinimus iš jau buvusių bendrapartiečių galime nupiešti bendrą paveikslą. Kaip ir įvardino vienas iš A. S. Nausėdos oponentų, akivaizdi, kaip ant lėkštutės padėta, kova dėl valdžios politinės organizacijos skyriuje. Ši kova neatėjo staiga, ji brendo iš anksčiau, jei prisiminsime paskutinius Šilutės skyriaus pirmininko rinkimus. Priminsime, kad šie rinkimai buvo anksčiau laiko, nuleisti iš viršaus. Tuomet buvo duota galimybė demokratiniu keliu išsiaiškinti, kas yra šio skyriaus lyderis. Atvykusio partijos vadovybės desanto akivaizdoje pergalę šventė V. Pozingiui lojalūs partiečiai, išrinkdami skyriaus pirmininke G. Kimbrienę, o V. Pozingiu patikėdami jos pavaduotojo pareigas.
Matyt, šis pralaimėjimas netenkino pralaimėjusios pusės. Galimai nesugebant surinkti lojalios sau daugumos buvo pasirinktas kitas kelias, įtikinant LVŽS tarybą paleisti skyrių. Sprendžiant iš tolimesnių veiksmų, kuomet iš viršaus paskirtam formuoti skyrių ir tapti jo pirmininku A. S. Nausėdai demokratiniai procesai nėra palankūs. Matyt, būdamas Seimo nariu jis gerokai susigadino savo reputaciją dėl pasisakymų neįgaliojo žmogaus atžvilgiu ir šlerpdamas sriubą draudžiamoje vietoje, kuomet visa tauta buvo priversta valgyti antisanitarinėmis sąlygomis lauke, mašinose ar tiesiog darbo vietoje, pandemijos suvaldymo sprendimų pasekmėje.
Tai ir paskutinis A. S. Nausėdos skyriaus sprendimas dėl penkių politikų net nekvepia demokratiniu procesu, o labiau primenantis Berijos suformuotų „troikų“ darbą. Ar ateinančiuose rinkimuose į rajono valdžią dabartiniai Šilutės „valstiečiai“ laimėtų rinkimus? Galbūt, jei pakeistų demokratinių procesų suvokimą.